Rita Vaiva

Tue, 08 Jul 2008 10:16:28 GMT

Kažkodėl pastaruoju sunkiai kyla ranka rašyt apie tai, kas atsitinka gera.

Na bet.

Vakar D-evas buvo atsiuntęs karvelį.

Karveliui 17 metų, vardu – Ligitas. Pasisiūlė padėt vaiks. Na, nutupdžiau į krūmus prie XIX amžiaus dantų šepetuku šveistino paminklo. Dirbova per lietų, ilgai ir nuobodžiai. Sėmėva vandenį iš šulinio. Dviese.

Gera buvo diena.

Sakėsi ir šiandien ateisiąs. Pažiūrėsim pamatysim, ar ryt bus pagrindo dviskaita šnekėt :D

Fri, 04 Jul 2008 14:23:12 GMT

Naujienos iš tarakonų pasaulio: dabar jau turime du labai panašius egzempliorius. Nustačiau ką tik, šerdama.

Mažesnysis du kartus išsinėrė ir po antro išsinėrimo tapo sparnuotas. Džiugu, kad aš juos gavusi įžvalgiai buvau išvadinus jį jaunikliu. Bet nebuvau pakankamai įžvalgi ir neįsidėmėjau Sigrdrifos sparnų rašto.

Taigi dabar vardai keičiami. Bus Saša ir Paša. Nežinau, ar tai berniukai, ar mergaitės, užtai toks suktas pasirinkimas.

Nuotraukos vėliau, dabar ant kelių susirangęs katinas, apsimeta, kad tuoj užmigs.

:D

Fri, 04 Jul 2008 09:12:20 GMT

Testas: http://www.meslaimesim.lt/. Kokia čia frazė?

Peticija prieš miškų kirtimą vasarą.

Wed, 02 Jul 2008 09:27:25 GMT

http://www.peticija.lt/visos/1556
Gal kiek per radikaliai surašyta, bet vis tiek, manyčiau, pasirašytina peticija.

Thu, 26 Jun 2008 08:47:56 GMT

1. Visiškai retorinis klausimas: važiuot man į Palangą šeštadienį ar ne? Jeigu važiuot – kyla visai neretorinis klausimas: o kur nakvot?

2. Du nepažįstamieji ir vienas gandras: http://pics.livejournal.com/rita_vaiva/gallery/0002xpqz. Gal kas nors pažįsta kurį nors? Vienas gal koks kikilis? O kitas būtų panašus į šarką, bet ne šarkos dydžio. Mažesnis. Šarkos vaikas? :)

3. Aha, kas nors apie ką nors galėtų ko nors paklaust, nes su savim šiandien tingiu kalbėtis. Vasaros vidurys, nuolat trūksta miego ir jau pradedu dūgzt, kad spėsiu nuveikt ne viską, kas šiemet suplanuota padaryt.

Kastuvas yra labai geras, nors nelabai madingas aksesuaras

Wed, 18 Jun 2008 07:17:06 GMT

Šiemet žydų kapinėse įpuoliau į dar vieną veiklos barą. Dalis paminklų yra buvę ne įcementuoti, o tik įkasti ir paramstyti plytgaliais, akmenukais beigi akmenimis. Žiemos viena po kitos visą tą statybų laužą judino, kilnojo – ir dabar tie paminklai arba:

guli kaip kurį pakreipė (dalis slepia užrašus, dalis ant šono, bet daugiausia, kaip aš drastiškai sakau, guli ant nugaros);

šiaip stovi pakrypę ir ketina vieną gražią dieną nugriūti.

Dalį užrašų būtų galima atnaujint ir nekeičiant paminklų padėties (kartais taip net ir patogiau dirbt). Bet iš karčios patirties žinau, kad, tarkime, nuo gulinčių ant nugaros paminklų dažai sniegu ir lietum nuplaunami daug greičiau.

Taigi, pirmas darbas: atitiest paminklą. Atkast iki pagrindo aplink, išrausiant krūvą šlamšto – tai čia kaip rusui siemkes gliaudyt. O va kai reikia išjudint ir pastatyt... ne, aš neapsimetu Herakliu, aš tik turiu kastuvą su metaliniu kotu ir šiek tiek smegenų galvoj.

O vis dėlto šiandien, tarkime, jaučiu, kad turiu Nugarą. Atitiesinau tris paminklus, o su ketvirtu buvo įdomiau.

Atvejis iš pirmo žvilgsnio atrodė būsiąs vienas iš lengvesnių. Atkasiau iki apačios. Na, teksto yra. Raidės matyt. Bet tam, kad suvokčiau, jog paminklas paguldytas ant kairiojo šono, prireikė paros, 3 litrų vandens (ne, ne išgert, ant paminklo supilt plaunant) ir šiek tiek nuovokos. Štai kaip jis atrodė vakar prieš pradedant tąsytis:

O va taip atrodo pastatytas jau maždaug taip, kaip turėtų būt stovėjęs:

Na taip, kairė pusė šiek tiek aukščiau. Bet čia jau juvelyrika. Žiūrėsim, kas bus po lietaus, po žiemos ir kitų baisybių.

Va imsiu ir pasigirsiu šio savaitgalio programa

Wed, 11 Jun 2008 10:39:02 GMT

Bene vienintelis metuose renginys, dėl kurio būtų verta trenktis į Jurbarką, yra „Šiaurės vasara“, štai programa :

http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/79890

* trina rankas *

Literatūra, džiazas, kava – viskas nachaliavū, va kaip mums gerai.

1891, Israel Mordechai, pavardės nesuprantu

Tue, 10 Jun 2008 07:26:22 GMT

Reikėtų išversti tris apatines eilutes, kurios ne hebrajiškai. Mano supratimu – vokiškai. O aš vokiškai nemoku net trijų kertinių frazių, tiksliau, nemoku trečios, bet man dabar tų kertinių frazių nereikia. Mes čia ne apie mane. Apie užrašą:

Čia bandyta parodyt iš arčiau:

Hebrajiškam mėnesio pavadinime žody įpaišyta ne ta raidė, nenustebčiau, jeigu ir vokiškam tekste koks panašus fintas.
Iš anksto dėkoju.
Jeigu kas būtų šiaip įdomu – prašom nesidrovėti klausti.

Apie žolę

Thu, 05 Jun 2008 05:55:29 GMT

O buvo taip.

Senosios Jurbarko žydų kapinės nebe pirmi metai nešienaujamos. Seniūnas būdavo linkęs paskėsčiot rankom, palinguot galva ir sakyt: aš žmonių neturiu, aš čia nieko negaliu. Šiaip tai būtų buvę galima paklaust jo apie ką nors, nelabai mandagiai. Bet tiek to. Nervino šitai, bet buvo ir svarbesnių reikalų.

O bet tačiau: jau pernai mane pasiekė kalbos apie tai, kad jeigu amerikiečiai skirtų pinigų, tai seniūnas rastų, kas nušienauja. Šiemet apie tą šienavimą tas pats žmogus, dėl vietos ir laiko stokos neminėsiu kas, tas, kuris perdavė kalbas, manęs paklausė tiesiai – tai dabar prašyt, kad atsiųstų pinigų tam šienavimui? Neva seniūnijai šienaut nepriklausą, tik prie įėjimo turį žolę nupjaut.

O mano jau buvo parašytas birželio septintą dieną laiškelis į KVADą (kultūros vertybių apsaugos departamentą), nes seniūnijos vyrukai buvo porą metrų nuo įėjimo nušienavę, ir buvo akivaizdu, kad toliau nešienaus. Apie tą laiškelį pasakiau, bet pridūriau, kad į jį niekas nereaguoja, ir matyt, galų gale teks skambint. Tas žmogus pasakė paskambinsiąs, tuo ir baigėsi.

Birželio šešioliktą dieną aš tą patį laiškelį, visai neredaguotą, persiunčiau KVADo Tauragės skyriui. Nesitikėjau, kad jie sureaguos, bet persiunčiau.

Po to kapinėse buvo pradėta žolę pjaut. Maniau, kad čia dėl to, kad kai kas kažkam paskambino.

Bet. Vakar buvo atvažiavęs seniūnas, pasidarkyt. Klausė, kodėl aš pas jį nenuėjusi pasikalbėt, ir pas Margaritą Karūnienę irgi ne. Išaiškino, kad su tokiu laišku jis galėtų ir prokuratūron eit. Ko? Tame laiške grasinimai? Šmeižtas? Jeigu ką, aš turiu elektroninio pašto žinutes apie tą pinigų kaulinimą. Pasakė, kad kiek dabar nupjauta, tiek ir liks, daugiau nepjaus. Paklausė, kodėl aš manau, kad jis nežinąs, kur teritorijos riba. Pasakiau, kad kapinių riba yra gana toli krūmuose. Atsakė žinąs. Na, ir, paklausiau? Atsakė: imkit pjūklą ir pjaukit. O aš leptelėjau, kad pjoviau, pasiūliau nueit pažiūrėt, kiek išpjoviau. Atsakė: neįdomu man.

Pozityvu tik tai, kad dabar jis jau norėtų, kad kapinių tvarkymą perimtų miestas. Jis paminėjo „Jurbarko komunalininką“, bet ir Jurbarko seniūnija galėtų. Sakiau, kad tai būtų pakankamai logiška, ir kad galiu kartu su juo nueit į tarybą pašnekėt, jeigu reik.

Daug ko jis man prišnekėjo, pilnas ausis. Aš truputį galva palinksėjau, bet, kaip tikro žemaičio dukra, elgsiuosi taip, kaip man atrodys esant tinkama.
Ir: o Lietuvoje ką, jau egzistuoja elektroninė valdžia? Aš tikrai nesitikėjau, kad sureaguos. Tiesa, reaguoja jie keistokai: galėtų kaip nors ir atsakyt juk. Na, ačiū pasakyt. Ar dar ką nors.

Labai nerišliai, atsiprašau.

Tue, 03 Jun 2008 08:10:21 GMT

Kažin, ar aš taip dažnai skambinu 112, ar per retai skambinu visais kitais numeriais, kad kiek pažiūriu, tiek tas triženklis skaičius rinktų numerių sąraše?

Penktadienio vakare policiją neapsikentus iškviečiau dėl baliaus su šokiais ir žaidimais. Iškviest iškviečiau, bet gal kas galėtų apšviest: o kokių priemonių policija tokiu atveju gali imtis? Na, kad tie žmonės elgiasi barbariškai, tai tas kaip ir savaime suprantama, bet teisine prasme kaip vadinama tokia diskoteka, kai visos kapinės skamba? Chuliganizmas? O ~~kiek saldainių už tai duoda~~ kokia nuobauda gali grėst?

Vakar vakare. Ramiai susitvarkius įrankius po ramios darbo dienos pritūpiau suskaičiuot, kiek eilučių liko. Ketu... pykšt. Pneumatinis ginklas, pamaniau, ir vėl, atsisuku – akurat. Telefono ieškojau kokią pusę minutės. Ir užkišk tu man. Paskambinau. Tyliai viską susakiau, vienu sakiniu. Atsakė: ačiū, tuoj atvažiuosim. Kadangi buvo aišku, kad vėl teks eit panemune, tai nutariau policijos palaukt. Atvažiavo. Supakavo. Valio.

Ir išėjau namo panemune.

Rytoj laidos Indrę Šimkūnaitę, Lialią (lietryčio antraštė: „Jurbarke milžinišku greičiu skriejęs automobilis pražudė mergaitę“). Mano brolio draugo dukrą. Šiandien reiks eit į šermenis, susikaupus.

Vienos dienos darbo rezultatai

Fri, 30 May 2008 07:11:35 GMT

Vakar pagaliau nepamiršau fotoaparato.
Šitaip užrašas atrodė prieš man pradedant dirbt:

O va taip baigus:

Animal planet

Thu, 29 May 2008 06:15:48 GMT

1. Vakar Kūdikis (aka Kotryna Lėja) grojo pianinu, gyvi cūdai, bet aš čia ne apie tai. Prašom spėti iš trijų kartų, ar ji uždarė klaviatūrą pagrojus.

Naktį pabudau nuo keisto trenksmo. Pirma mintis buvo: Škacas ką nors numetė nuo kur nors, tarkim, vazą nuo spintos. Bet prisiminiau, kad vazos apdairiai nukeltos. O paskui tas rupūžokas perėjo prie aukštesnių oktavų. Jaunasis pianistas, brač. Užšoko ant pačių kairiausių klavišų ir peržygiavo visą klaviatūrą.

2. Voverukai irgi kažko šiąnakt linksminosi. Bet naktį tai tingėjau eit pažiūrėt, man koncerto užteko.

Rytą paaiškėjo, kad jie nugraužė mano mamos tarnybinio čemodano kampuką. Turbūt triūsė pusę nakties, kol įsitempė pro virbų plyšį, sunkokas gi, ir vis tiek nedaug pasiekė nukramsnot. Bet rytą aptikau stulbinamai ramius. Pavargo vaikiščiai turbūt. Ne kasnakt tokia pramoga pasitaiko.

3. Taip, vakar iš kapinių parsinešiau pirmą erkę. O nėr ko po žolę vartytis, uodus šeriant.

Čia vietoj rusiškų keiksmažodžių.

Wed, 21 May 2008 09:52:17 GMT

Et, pasigirsiu: pasveikino mane vakar gražuoliai lietuvaičiai. Šūviais iš pneumatinio šautuvo į senųjų žydų kapinių pusę.

Policiją iškviečiau. Ne, nemačiau, ar atvažiavo, bet manau, kad taip. Dalis publikos buvo dingę, o dalis kantriai lūkuriavo manęs prie vartų.

Tai aš ir išėjau ne per vartus, o panemune.

* atsikrenkščia * Norėčiau antkapio su hebrajišku užrašu.

Šiandien sukanka penkeri metai nuo tos dienos, kai pradėjau darbuotis senosiose žydų kapinėse

Tue, 20 May 2008 07:24:23 GMT

Užvakar baigiau antrąjį šiais metais antkapį, vakar nulakavau ir nufotografavau:

Vakar darbavausi kastuvu, atkasiau du akmenukus be užrašų (vadinu juos mįslėm), vieną paminklo fragmentą, vieno suskaldyto postamento dalis, o nuo vieno paminkliuko nukriaušiau skruzdėlyną:

Šiandien reikės netingėt vandens pasisemt.

Vien nuorodos

Tue, 13 May 2008 09:27:28 GMT

א. Vakar kovojau su nemiga. Lyginau skalbinius. Dvi valandas. Iki pusės pirmos. Kai atsiguliau, tai skaičiuotinų avių bandos nespėjau net kaip reikiant apžvelgt. Liko nesuskaitytos. Tai va – rekomenduoju, t-sakant, skalbinių lyginimą nemigai gydyt. Padeda, ške.

ב. Pereitą savaitę kažkurį rytą gerdama kavą biskį pafilmavau žolę šlamščiantį Škacą:

http://www.youtube.com/watch?v=EGc50uHJkYc

Kokybė prasta, pati žinau, vienoj rankoj kava, kitoj fotix, saulė tiesiai į akis tvieskia, rankos kreivos, vieni trūkumai. Nuotraukos tai gavosi pusė velnio kai kurios, va viena:

http://pics.livejournal.com/rita_vaiva/pic/0007qsf4/g54

ג. Užvakar baigiau atnaujint šitąjį štai:

http://pics.livejournal.com/rita_vaiva/pic/0007g10k/g69

Pirmasis šio sezono darbas. Dar nufotografavau, ant ko man kliuvo garbė pagulėt:

http://pics.livejournal.com/rita_vaiva/pic/0007hg8c/g69

ד. Va su šituo džiaugsmu, ko gera, teks visą terliotis, čia štai geriausia iš blogų nuotraukų:

http://pics.livejournal.com/rita_vaiva/pic/0007rqs1/g69

Šlapią fotografavau tom pačiom kreivom rankom. Kai sausas, tai kone visai nieko nematyt.

Vakar šveičiau, dantų šepetuku, žinoma. Trapus, suiręs. Reikėtų kuo nors konservuot. Taip, mes apie tai pamąstysime.

Ą, ir dar: vakar, bebaigdama dirbt, pastebėjau bevaikštinėjantį svečią:

http://pics.livejournal.com/rita_vaiva/pic/0007p29y/g34

Tikrai didelis didysis arionas, kiek ilgesnis už mano sprindį, o aš gi ilgapirštė. Na, plyta ten dar daugmaž tinka jo didumui įvertint.

Išeidama iš Sueco kanalo mačiau goglinėjant dar bent kokius 6, bet jau tingėjau traukt fotoaparatą. O ir šalta buvo po lietaus.

Wed, 07 May 2008 06:58:32 GMT

Taip, šeštasis darbo senosiose žydų kapinėse sezonas jau sėkmingai pradėtas.

Dirbau tris dienas, daugiausia ugnim ir peiliu.

Jau spėjau vieną sykį įsipjaut į pirštą (keičiau geležtę, o buvau pamiršus, kad nederėtų tokio amžiaus sulaukus už ašmenų griebt).

Apskritai paėmus: taip, dar per šalta. Vidury dienos akmenys įšyla porai valandų tiek, kad būtų galima su dažais pritūpt. Tik va klausimas, ar aš nesuledėčiau toj vėjų pagairėj.
Bet mūsuose ne aš viena tokia per anksti nuo pečiaus nulipus, va Škacas jau norėtų balkone nakvot, optimistas, o rytais su Tušiu juodu muzikuoja, t.y. groja man ant nervų: vienas narvo virbais dzingsi, kitas kniaukia, ir abiem to paties reikia: į balkoną pastraksėt. Dzingt dzingt miau. O šalta rytais dar. Gi.

Wed, 07 May 2008 06:00:06 GMT

Škacas pastaruoju metu maždaug sykį per savaitę pasimatuoja Voverukų narvą, kai tie būna išėję į sporto klubą.

Matuojuosi narvą, telpu

Visai net geras narvas

Bet šita lova per maža

Ne, tikrai netilpsiu

Tai tik pasimaivysiu ir eisiu lauk

Wed, 30 Apr 2008 11:26:24 GMT

Taip, ieškojau aš visai ne to, ką radau, bet ir šitas radinys visai neprastas:

http://www.bbc.co.uk/food/recipes/database/pickledeggs_8203.shtml

Šitas receptas labiau man nei kitiems (aha, aš melasos turiu), bet idėją bus galima pasiūlyt kiekvienam, kuris kitąmet verks man ant peties, kad nėr kur margučių dėt.

Ir magaryčių:

http://www.harvesteating.com/public/department32.cfm

(Aš ten už spanguolinio vinegreto užkliuvau.)
Viskas, išėjau namo.

Eksperimentas Nr. 2

Sun, 27 Apr 2008 15:46:57 GMT

Mano supratimu, melasa visai nepanaši į medų nei skoniu, nei kvapu. Klampi panašiai kaip šviežias medus – bet irgi ne visai taip. Beje, skirtingai negu medų, aš melasą galėčiau pasislėpus šaukštais valgyt. Labai skanu ir kvapnu. Brangu. Faktas. Bet nė kiek nesigailiu dėl šitos avantiūros. Kai baigsis šita partija, tikrai pirksiu dar.
Tai va, šiandien iškepiau pirmus šešiolika imbierinių melasinių sausainių. Kodėl tik šiandien? Buvo pasibaigę imbiero milteliai, paskui buvo pasibaigęs įkvėpimas, paskui buvo ištikusi kūrybinė krizė: receptų šimtai, visi jie vieno veido, bet kad kuris nors užkliūtų taip, kad pulčiau pagal jį kept – tai ne. Užtaigi tešla buvo suimprovizuota. Makalavau taip, kad sausainiai būtų bent maždaug tokie, kokių man norėjosi: minkšti, ne per saldūs ir aštroki. Tai cukraus beveik nedėjau, tik šiek tiek rudojo, o melasos pyliau dosnia ranka.
Skanu, bet mažai.

If shit can happen, it usually happens

Fri, 25 Apr 2008 09:38:18 GMT

Bala nematė, visi aplink apie durnius pastaruoju metu kalba, o kuo aš kitokia?

Dėl giliai subjektyvių priežasčių nelabai mėgstu interneto portalą www.bernardinai.lt.

Bet mane ten vis tiek vėjas laikas nuo laiko nupučia.

Šiandien ten radau va tokį džiaugsmą: http://bernardinai.lt/index.php?url=articles/77663.

Citata, ble, nesikeikiant: „Labai svarbi ir reikšminga profesoriaus Justino Bonaventūros Pranaičio mokslinė bei lietuviškoji veikla. Puikiai valdydamas senąją žydų hebrajų kalbą, jis tampa tikru europinio masto mokslininku, gilinasi į biblijos paslaptis ir parengia svarbų veikalą “Krikščionys žydų talmude“.

Va šitoj vietoj jau būtų galima įkvėpt ir išrėkt rusiškų triaukščių tiradą. Bet kad atsargos mažokos.

Antisemitinę knygiūkštę, kurią paėmus į rankas paskui rankas žibalu norisi nusiplaut, o paskui tik muilu, pavadint svarbiu veikalu?! Einu pažiūrėsiu į kalendorių, gal aš kažkuriam kitam amžiuj atsidūriau, ne XXI?
Ir straipsnyje nė žodžio apie Beilio bylą, o kaipgi kitaip.

Iš mano pusrytinių skaitinių

Thu, 24 Apr 2008 08:43:00 GMT

http://www.adme.ru/social/2008/04/23/22514/

Nufotografuoti žurnalo puslapiai

Mon, 14 Apr 2008 16:01:34 GMT

Mon, 14 Apr 2008 11:06:27 GMT

Plonas ar storas?

Kotryna Lėja šaukia iš savo kambario:

– Mama, ateik pažiūrėsi, kaip aš jūrų kiaulytę pašaru vilioju!

Automatiškai lepteliu:

– Jis ir taip storas, o tu dar jį pašaru vilioji.

Bet nueinu pažiūrėt. Pasirodo, viliojama obels šakele. Aha, pašaras, atseit, bet tiek to, negi pulsi dėl tokių menkniekių ginčytis. Kilinskytė panelės mokytojos balsu pareiškia:

– O tu visą laiką sakydavai, kad jis lieknas, o dabar sakei, kad jis storas. Tai ką jam dabar manyt?

Gal kada juokais ir pavadinau tą mūsų statinaitę lieknu jaunuoliu, tai bandau išsisukt:

– Na, kad jis kad saikingai storas, arba kad lieknesnis už daugelį kitų jūrų kiaulyčių.

Chebra, kuris narvą graužėt?

Kotrynos Lėjos sugyventiniai kurį laiką buvo trys: smiltpelė, triušis ir jūrų kiaulytė.

Pirmasis, jau senokai, buvo ištremtas smiltpeliukas, apgyvendintas šalia degučių virtuvėj. Ištremtas už tai, kad savo namą paryčiais vis naikina. Garsiai.

Antrasis praeitą savaitę buvo ištremtas Tušis (triušis) . Į mano kambarį. Už tai, kad narve šokinėja, virbus graužia ir šiaip ramybės neduoda.

Buvo truputį keista, kad mano kambary Tušis visą laiką nuo pat įsikraustymo elgėsi ganėtinai nuosaikiai, na, man net susidarė įspūdis, kad tai aš jam vis trukdau miegot (teliku, žadintuvu ir pan.), o ne jis man. Na, paliuoksėdavo narve, bet kad bildėtų – tai ne.

O šiandien nusikaltimo vietoj buvo užkluptas Tigras (jūrų kiaulytė). Narvo virbus graužė. Taip, galimas daiktas, kad Tušis buvo apkaltintas nepagrįstai ir ištremtas irgi be pagrindo.

Bet didžiausias bajeris tai ne tai. Aš garsiai ryte pasvarsčiau, kad gal didžiausias triukšmadarys visą laiką buvo jūrų kiaulytė, o Tušis pravarde Geras Draugas iš tiesų yra nekaltas, baltas pūkuotas. Ir kad Chebrantukus turbūt reiktų pabandyt sukeist vietom, t.y. Tušį grąžint pas Kilinskytę, o Tigrą ištremt į mano kambarį.

Į tai Kilinskytė kiek prislopintu, bet šiaip tuo pačiu panelės mokytojos balsu pasakė:

– Tu čia prie Tušio taip nekalbėk.

Aš truputį išpūčiau veizolus ir paklausiau:

– O tai kodėl?

Atsakymas būtų išvertęs iš koto, bet jau reikėjo batus autis ir eit pro duris, cituoju maždaug, kitą sykį, brač, užsirašyt reiks:

– O taigi jis viską išgirs, supras ir jo charakteris vėl subjurs. Ir jį vėl teks iškraustyt.

Va taip ir augam.

Turiu nuskanautus puslapius

Sat, 12 Apr 2008 19:34:09 GMT

iš to žurnalo apie mūsų žvėryną.
Į šitą savo žurnalą nutariau nepostint, susidrovėjau [kažko].
Kas pageidauja, gali belstis į marginal sabaka freemail.lt

Anekdoc? Шютко? Džiaukas? Niespodzianka?

Sat, 12 Apr 2008 12:57:54 GMT

Part tū, ūps, fry.
Na, brangieji, komentuokite. Pasidalinkite mintimis ir sumanymais, ką atsakytumėte į šitokį [...]:

Dear Rita Vaiva ,

I am able to raise the complete needed amount for you, I went to the bank yesterday to start the transfer process of the money with the bank , but the bank told me that since after the political crisis in this country the government of the country placed money restriction on funds transfer, this is helping them to monitor the top officials that is making a huge funds transfer outside the country to foreign banks. With this reason the bank resuested that you will have send your bank account information. You complete current address or office address as the prefer to issue you a CERTIFIED BANK DRAFT which will be send to your address and you have to pay it into your bank account and cash it after some days. After going through these process and return to the hospital because I was over stressed and the doctor told me that I don't have to receive phone calls for the interest of my health and I don't have to do anything hard. I have informed my lawyer and he will complete everything as I have told you here. Find below the contact of the lawyer and contact him directly: BARRISTER NANA JAWARA, EMAIL:(nanajawara@justice.com) TEL: +22507171730. Feel free to contact him as soon as you receive this message.

Thanks,

Mrs. Ella Snizore.

O aš tuo tarpu einu pagulėsiu an sofutės, ba po stalu kieta :D